Alkoholio vartojimo priežastys ir būdai Lietuvoje: žalos ir neformalaus drausminimo aspektai

Apply

Alkoholio vartojimo priežastys ir būdai Lietuvoje: žalos ir neformalaus drausminimo aspektai

Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 3

Abstract

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (2014), Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekis vienam gyventojui yra vienas didžiausių pasaulyje. Išgertas alkoholio kiekis siejamas su žala asmeniui, aplinkiniams ir visuomenei. Piktnaudžiavimas alkoholiu prisideda prie socialinės atskirties formavimo. Šio straipsnio tikslas yra ištirti alkoholio vartojimo priežasčių ir būdų įtaką alkoholio keliamai žalai ir neformaliai geriančiųjų kontrolei. Straipsnis remiasi 2014 m. kiekybine Lietuvos suaugusiųjų gyventojų apklausa, atlikta pagal projektą „Socialinė atskirtis ir dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“ (VP1-3.1-SMM-07-K )1. Iš viso apklausta 1000 respondentų, iš jų 628 nurodė vartoję alkoholinių gėrimų per paskutinius 12 mėnesių. Kas antras alkoholį vartojantis asmuo geria nesaikingai. Vyrai vartoja alkoholio dažniau nei moterys. Faktorinės analizės būdu identifikuoti lengvabūdiško ir priklausomo alkoholio vartojimo tipai. Lengvabūdiškam vartojimo tipui būdingesni socialumo, emocijų sužadinimo alkoholiu motyvai. Priklausomam alkoholio vartojimo tipui kuriame galima atpažinti priklausomybės alkoholiui ženklus, dominuoja neigiamų emocijų ir problemų sprendimo alkoholiu motyvai. Abu išskirti alkoholio vartojimo tipai koreliuoja su socialinės žalos, susietos su alko- holio vartojimu, rodikliais. Esant priklausomam alkoholio vartojimo tipui, stipresnis žalos geriančiajam, o ne visuomenei koreliacinis ryšys, ypač tarp vyrų. Žalos visuomenei rodiklis stipriau koreliuoja, kai tarp moterų vyrauja priklausomo alkoholio vartojimo tipas, o tarp vyrų – lengvabūdiško vartojimo tipas. Remiantis tiesinės regresinės analizės rezultatais, nustatyta, kad su alkoholio vartojimu susietą socialinę žalą visuomenei prognozuoja abu alkoholio vartojimo tipų kintamieji, tačiau lengvabūdiško alkoholio vartojimo tipas daro gerokai didesnį poveikį nei priklausomo vartojimo tipas. Nors lengvabūdiškas alkoholio vartojimas labiau siejamas su socialine žala visuomenei, neformalus šio tipo alkoholio vartotojų drausminimas yra silpnas, o tarp moterų ir jaunimo nuo 19 iki 29 m. koreliacinio ryšio visai nėra. Kalbant apie priklausomo alkoholio vartojimo tipą vidutinio stiprumo koreliacija nustatyta tik su neformalaus vyrų drausminimo kintamuoju. Neformalus drausminimas intensyvėja geriančiajam senstant. Gauti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad lengvabūdiškas alkoholio vartojimas laisvalaikiu, siekiant pozityvių potyrių, yra socialiai priimtinas, o tokio vartojimo nulemta socialinė žala geriančiajam ir visuomenei ignoruojama. Neformalus drausminimas tiesiogiai susietas tik su priklausomo vartotojo tipu, ypač tarp vyrų. Todėl prevencinės priemonės turi būti pritaikytos abiem alkoholio vartotojų tipams, ypač atskleidžiant lengvabūdiško alkoholio vartojimo keliamą žalą. Reikėtų skatinti alternatyvius laisvalaikio nevartojant alkoholio leidimo būdus, kitų ir savęs nežalojančias vyriškumo raiškos formas.

Authors and Affiliations

Ilona Tamutienė

Keywords

EP ID EP163356
DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.3.6
Views 112
Downloads 0