EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS KAIP REGIONINĖS TARPTAUTINĖS VISUOMENĖS STRUKTŪROS DALIS

Journal Title: Jaunųjų mokslininkų darbai - Year 2017, Vol 47, Issue 1

Abstract

Akademinėje tarptautinių santykių literatūroje tarptautinių sąveikų Europos žemyne visuma dažnai apibūdinama kaip regioninė tarptautinė visuomenė, t. y. žemesnio nei globalus (regioninio) lygmens socialinė sistema. Sociologiniu požiūriu socialinės sistemos yra sudarytos iš institucionalizuotų praktikų, tarp kurių galima identifikuoti pirmines institucijas, apibrėžiančias ir sukuriančias tipiškus veikėjus ir jiems būdingą veiklą, ir pagal šias institucijas tikslingai sukurtas antrines institucijas. Seniausiai Vestfalijos valstybių sistemai būdingos pirminės tarptautinės institucijos, aptinkamos ir už Europos ribų, yra suverenitetas, teritoriškumas, tarptautinė teisė, diplomatija, galios pusiausvyra, karas ir kt. Naujesnės – tokios kaip žmogaus teisės ar demokratija – inkrementiškai susiformavo XIX–XX a. ir papildė Vestfalijos sistemą. Straipsnio tikslas – identifikuoti, kokios pirminės institucijos susiformavo pokario Europoje kuriantis Europos Bendrijai (šiandien – Europos Sąjunga), ir įvertinti jų dermę su senosiomis Vestfalijos valstybių visuomenės institucijomis. Apžvelgus pagrindines tokių pirminių institucijų kaip viršvalstybiškumas, subsidiarumas, harmonizacija ar mikroregionalizmas praktikas, straipsnio išvadose teigiama, jog naujausios su ES siejamos tarptautinės institucijos pradėjo iš dalies oponuoti vestfališkosioms ir sukūrė naujo tipo tarptautinius veikėjus – tiek viršnacionalinius, tiek subnacionalinius, kuriuos nacionalinės valstybės šiandien de facto jau pripažįsta kaip sau lygius ir tarptautinės teisės, ir diplomatijos, ir tarptautinės prekybos kontekste. Kaip ateityje bus susidorojama su šia institucine įtampa, priklausys ne tik nuo valstybių narių, bet ir nuo nacionalinių valstybių, esančių už Europos ribų, priverstų koegzistuoti su tokiu dariniu kaip ES vis dar didžiąja dalimi vestfališkojo modelio globalioje valstybių visuomenėje.

Authors and Affiliations

Vytautas Isoda

Keywords

Related Articles

Jojimo terapijos poveikis  autizmu sergančio vaiko psichomotorinės raidos kaitai

Tiriamojo psichomotorinei raidai lavinti pasirinkta jojimo terapija, kuri taikyta vieną kartą per  savaitę. Vieno užsiėmimo trukmė nuo 30 min iki 45 min. Eksperimento metu stebint psichomotorinės raidos pokyčius buv...

 THE CONCEPT OF NONGOVERNMENTAL ORGANIZATIONS AND THEIR PLACE IN THE PUBLIC GOVERNMENT SYSTEM

 Nowadays when the role of institutions, which act outside the market and the state, grows, it is important to understand how they influence the public sector and the wellbeing of society. They can be named variousl...

DAUGIAVARIANČIO IŠPLĖSTINIO ATSTATYMO PROCESO DIDŽIŲJŲ SKAIČIŲ DĖSNIS

Darbe nagrinėjami vienmačiai ir daugiavariančiai išplėstiniai atstatymo procesai. Daugiavariančių atveju įrodomas didžiųjų skaičių dėsnis, kai patenkintos silpniausios sąlygos. Prasminiai žodžiai: daugiavariantis išplės...

Analysis of Methods for Search Engine Optimization

Expansion of the Internet and the volume of information available therein led to emergence of organizations that aim to help the internet users to quickly and efficiently find what they need. One of them is the Google se...

Download PDF file
  • EP ID EP217290
  • DOI 10.21277/jmd.v47i1.86
  • Views 78
  • Downloads 0

How To Cite

Vytautas Isoda (2017). EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS KAIP REGIONINĖS TARPTAUTINĖS VISUOMENĖS STRUKTŪROS DALIS. Jaunųjų mokslininkų darbai, 47(1), 36-44. https://www.europub.co.uk/articles/-A-217290