LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO PERSPEKTYVA – KŪRYBINĖS VISUOMENĖS UGDYMAS

Journal Title: VADYBA - Year 2009, Vol 14, Issue 1

Abstract

Formuojantis naujam visuomenės sluoksniui – kūrybinei klasei, ekonominė sėkmė priklauso nuo naujų idėjų generavimo. Jei laikysimės požiūrio, jog aukštojo mokslo vienas iš pagrindinių tikslų – ugdyti mūsų šalies visuomenę, galima daryti prielaidą, kad būtent čia ir yra didžiausias potencialas formuotis Lietuvos kūrybinei klasei. Aukštojo mokslo įstaigos privalo sudaryti sąlygas visuomenės kūrybiškumui puoselėti ir talentingumui ugdyti.Todėl Lietuvai įsitvirtinant Vakarų Europos erdvėje, vienas iš svarbiausių švietimo tikslų tampa visuomenės kūrybinių galių stiprinimas. Tačiau Lietuvos švietimo sistema veikia pagal senosios industrinės sistemos principus ir yra paremta daugiausia žinių suteikimu ir jų patikrinimu, o kūrybinis ugdymas yra nustumiamas į antrą planą. Tyrimo tikslas – atskleisti ir pagrįsti kūrybinės visuomenės ugdymo poreikį Lietuvos aukštojo mokslo institucijose. Straipsnyje analizuojama kūrybinės visuomenės svarba bei jos vystymosi galimybės Lietuvoje būtent per aukštąjį mokslą. Apibrėžiama kūrybiškumo sąvoka ir esmė bei akcentuojama kūrybiškumo ugdymo samprata. Pabrėžiama, jog kūrybiškumas tai ne išskirtinis talentas, o įgūdis, kuris gali būti ugdomas ir skatinamas. Toliau atsižvelgdami į esamą situaciją, autoriai analizuoja ir pateikia kūrybiškumo ugdymo barjerus Lietuvos aukštajame moksle. Kūrybiškumas aukštojo mokslo kontekste identifikuojamas kaip asmenų ir grupių kūrybiškumas, organizacinis kūrybiškumas bei regioninis kūrybiškumas. Galiausiai autoriai apibendrina ir susistemina esminius problemos sprendimo būdus ir pasiūlo kelias alternatyvas – kūrybiškumą ugdyti ne tik per atskirus individus, bet ir skatinti grupėse bei organizaciniame kontekste. Straipsnyje prieinama prie išvados, jog aukštasis mokslas kūrybiškumą turi suvokti, kaip vieną iš esminių kompetencijų, reikalingų šiandieninės rinkos darbuotojui. Todėl aukštojo moklso institucijos turėtų ne tik sukurti tinkamas sąlygas kūrybiniam potencialui vystytis, bet ir taikyti metodus jam skatinti.

Authors and Affiliations

Aurelija Ganusauskaitė, Vytautas Liesionis

Keywords

Related Articles

STRATEGINIO ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO VIEŠAJAME SEKTORIUJE YPATUMAI

Nagrinėjant į viešąjį ir privatų sektorių orientuotą mokslinę literatūrą straipsnyje atskleisti strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumai. Analizuojant mokslinius šaltinius nustatyta strateginio valdymo viešajame...

SITUATION OF THE BUILDING INDUSTRY SMBS SINCE THE CRISIS

In the ever-changing economic environment, micro, small and medium enterprises had to and continue to have to find the possibilities to survive and develop. In the meantime small and medium-sized enterprises have brought...

MOBILAUS ROBOTO SEGMENTUOTO OBJEKTO PAVIRŠIAUS FRAGMENTO AKTYVINIS SPALVOS NUSTATYMO TYRIMAS

Mobilaus roboto gebėjimas spalvotai matyti aplinką yra vienas iš pagrindinių techninės regos sistemos privalumų, viena tobuliausių išorinės aplinkos jutimo priemonių, padedanti reaguoti į aplinkos dinaminius pokyčius. Sp...

SOCIAL RESPONSIBILITY OF ORGANIZATION AND ITS EMPLOYEE: SICKNESS CASE ANALYSIS

Organizational social responsibility is more than a management theory. By no means, management theoreticians and practitioners affirm that accelerating globalization and international development of companies have turned...

KEY COMPETENCES ON THE LABOUR MARKET

Competences that employees should have can be found most explicitly in advertisements for job vacancies. The aim of our research is to study key competences, competences of leaders and of their employees, and competences...

Download PDF file
  • EP ID EP459203
  • DOI -
  • Views 78
  • Downloads 0

How To Cite

Aurelija Ganusauskaitė, Vytautas Liesionis (2009). LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO PERSPEKTYVA – KŪRYBINĖS VISUOMENĖS UGDYMAS. VADYBA, 14(1), 33-39. https://www.europub.co.uk/articles/-A-459203