Prostatos urotelio karcinoma, diagnozuota atlikus biopsiją. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Journal Title: Lietuvos Chirurgija - Year 2005, Vol 3, Issue 4
Abstract
Tikslas. Nustatyti diagnostinius prostatos urotelio karcinomos kriterijus, diferencijuojant urotelio karcinomą, peraugančią šlapimo pūslės kaklelį ir prostatą, nuo prostatos adenokarcinomos, peraugančios šlapimo pūslę. Atvejis. Pacientas, 37 metų, trejus metus gydytas nuo lėtinio prostatito. Prostatos sekrete nustačius atipinių ląstelių, įtarus prostatos vėžį, ligonis nusiųstas į VU Onkologijos institutą. Tyrimo pro tiesiąją žarną, cistoskopijos, rentgenologinio, ultragarso ir serumo žymenų tyrimo duomenimis, diddesnių pokyčių nerasta. Atlikus transuretrinę šlapimo pūslės gleivinės biopsiją (TUR) iš šlapimo pūslės sienelių, kaklelio ir šlaplės prostatinės gleivinės, histologiškai nustatyti normalūs urotelio audiniai. Šlapimo citologinis tyrimas buvo neigiamas. Atlikus transrektalinę prostatos biopsiją, diagnozuotas prostatos urotelio navikas, imunohistochemiškai neigiamas PSA (prostatos specifiniam antigenui) ir teigiamas citokeratinams CK8 ir CK HMW. Pacientui buvo atlikta radikali cistoprostatektomija, pašalinti dubens limfmazgiai ir suformuotas šlapimo nuotėkis į ileum segmentą, išvestą į priekinę pilvo sieną (Brycker būdu). Morfologinė diagnozė – prostatos urotelio karcinoma. Taip pat diagnozuota prostatos adenokarcinoma ir prostatos intraepitelinė neoplazija. Po 15 mėnesių PSA lygis buvo 0,2 ng/ml, jokių ligos progresavimo požymių nepasireiškė. Remiantis šiuo klinikiniu atveju straipsnyje apžvelgiama literatūra, aiškinantis prostatos urotelio karcinomos ir adenokarcinomos skirtumus. Išvados. Diagnozuojant prostatos urotelio karcinomą reikia vadovautis tam tikrais kriterijais: 1) prostatos urotelio karcinoma turi būti verifikuota makro-, mikroskopiškai ir imunohistocheminiais metodais, 2) neturėtų būti kitų urotelio karcinomos židinių organizme. Būtent prostatos biopsija leidžia patologui nustatyti tikslią diagnozę prieš operaciją. Imunohistocheminis tyrimas padeda atlikti diferencinę diagnostiką. Po operacijos tiriant pašalintus audinius, diagnozė patikslinama histomorfologiškai, naudojant imunohistocheminius tyrimus, net jei ir labai retai nustatoma prostatos urotelio karcinoma.
Authors and Affiliations
Algimantas Sruogis, Ugnius Mickys, Tadas Petraitis, Edita Kaubriene, Feliksas Jankevicius
Keywords
Related Articles
- EP ID EP96464
- DOI -
- Views 190
- Downloads 0
Leg ulcer treatment by superficial vein surgery and saline-gauze dressing
Objective To determine the effectiveness of phlebectomy and topic saline in patients with leg ulcer caused by isolated superficial vein reflux. Materials and methods One hundred and thirty consecutive patients with 14...
Atviri plonosios žarnos sužalojimai
Įvadas / tikslas. Teigiama, kad pooperacinių komplikacijų dažnis ir mirštamumas sužalojus plonąją žarną priklauso nuo traumos apimties ir gretutinių pilvo ertmė...
Immediate postoperative transfusions after total hip arthroplasty: retrospective analysis comparing two methods of predicting post-transfusion hematocrit
Background / objective. Total hip arthroplasty is associated with significant bleeding, which continues through early postoperative hours. Choosing the amount of packed red blood cells (PRBC) for transfusion to reach he...
Transanal endoscopic microsurgery: an indispensable component of contemporary coloproctology
Background / objective At many surgical and gastroenterological working places still persists the problem what to do with an adhered tumour in the rectum at an unfavourable distance from the anus. This paper presents th...
Are silicone stents useful in the treatment of benign esophageal stenoses? Experience of four cases
Objective. The management of recurrent benign esophageal stenoses is a difficult problem in general thoracic practice, especially in patients who are poor surgical candidates or strongly reject surgical procedures. We e...