Rezidencinė diferenciacija ir skirtumai Lietuvos moderniajame mieste: (po)sovietinis ar Vakarų miestas?
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2013, Vol 4, Issue 2
Abstract
Straipsnyje analizuojami rezidenciniai skirtumai ir diferenciacija Lietuvos modernia- jame mieste ir stengiamasi atsakyti į klausimą, ar šie skirtumai suponuoja ir atkartoja Vakarų šalių miestuose matomas ryškesnes segregacines nelygybės formas. Svarbu apžvelgti ne tik įvairius miesto sociologijos ar miesto studijų teorijų rezidencinių skirtumų ir jų santykio su segregacija aiškinimus, bet ir pasigilinti, kaip šios teorijos vertina ir analizuoja du modernaus miesto projektus – sovietinį ir kapitalistinį miestą. Remiantis dviejų (neomarksistinės ir neovėberistinės) naujosios miesto sociologijos teorijų debatais, analizuojami tyrimo „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“ kiekybiniai apklausos duomenys, surinkti 3 Lietuvos didmiesčiuose – Vil- niuje, Kaune ir Klaipėdoje. Gauti rezultatai neleidžia teigti, kad Lietuvos miestuose egzistuoja ryški segregacija ar poliarizacija, bet pastebima rezidencinių skirtumų. Galima daryti tam tikras prielaidas apie gentrifikaciją ir daugiabučių rajono sovietiniais metais turėto statuso redukciją: nors abu rajonai yra gana mišrios rezidencinės kompozicijos ir nepasižymi dideliais rezidenciniais skirtumais, vis dėlto tam tikri namų ūkio rodikliai (pvz., namų ūkio amžius) ir saviidentifikacijos kintamieji ganėtinai gerai skiria šiuos rajonus. Be to, vertinant vidinę rajono struktūrą, homogeniškiausi yra darbo klasės ir priemiesčių gyventojai bei šeimos, kurias apibūdina dvi gana skirtingos ir poliarizuotos sociodemogra- finės ir socioekonominės struktūros, tad ir šių miesto rajonų rezidenciniai skirtumai yra bene ryškiausi Lietuvos moderniajame mieste. Atsižvelgiant į posovietinio miesto kontekstą galima teigti, kad nors minėti rezidenciniai skirtumai egzistuoja, ryškesnės segregacijos, kuri aptinkama Vakarų miestuose, nėra. Vis dėlto galima tikėtis tam tikrų intensyvesnių socialinės atskirties procesų miesto rajonuose, panašių į vykstančius Vakarų šalių visuomenėse; kita vertus, posovietinis modernaus miesto kontekstas išlieka visai reikšmingas fenomenas iki šių dienų.
Authors and Affiliations
Apolonijus Žilys
Keywords
Related Articles
- EP ID EP110988
- DOI -
- Views 129
- Downloads 0
Reconstitution of Partnership after the divorce: Trends and Social differentiation
The article explores the trends of partnership reconstitution after the divorce and social differentiation of this process in lithuania. The research is based on the pooled dataset of the two waves of Generation and Gend...
Tyrinėjimai apie Lietuvos Katalikų Bažnycios hegemonijos dinamikas
Knygos recenzija: Ališauskienė, Milda, Schröder, Ingo W., sud. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet Society. Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. London: Ashgate Publishing Com...
“Then She Looked at Me and Said – the Old Age!”: The Impact of Social Representations of Ageing on the Elderly People’s Chronic Illness Experience in Latvia
This article discusses the impact of social representations of ageing, such as breakdown, inevitability of illnesses and unfitness, on chronic illness experience of elderly people in Latvia. The qualitative study is base...
Does Religion Matter?
The review of Tomka, M. 2011. Expanding Religion. Religious Revival in Post-Communist Central and Eastern Europe. Berlin/new york: De Gruyter.
Treating Medically Unexplained Disorders: Experiences of General Practitioners
50% of all primary health care patients present persistent symptoms without clear pathology (Nettleton 2006; Wileman 2002; Asmundson 2001). In medical practice these symptoms are referred to as medically unexplained diso...