Alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio sąvokų apibrėžties problematika: socialinės dimensijos įtraukties aspektas
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 2
Abstract
Žalingas alkoholio vartojimas yra didelė socialinė problema, ypač Europoje. Kada alkoholio vartojimas pasidaro žalingas, kada išsivysto alkoholinė priklausomybė, yra pagrindinis tyrimo klausimas. Straipsnio tikslas – išanalizuoti alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio nustatymo metodus, įvertinant šių metodų dėmesį socialinei dimensijai. Straipsnis remiasi literatūros analize. Alkoholio vartojimo apibrėžtys iš dalies siejamos su socialumo charakteristikomis (kultūrinis, socialinės integracijos vaidmuo), žala vartojančiajam ir aplinkiniams (rizikingas, probleminis, besaikis piktnaudžiavimas alkoholiu, alkoholizmas). Teoriniai alkoholio vartojimo debatai vyksta binarinėje perspektyvoje: saikingas – nesaikingas, rizikingas – nerizikingas, probleminis – neprobleminis, sveikas – nesveikas. Demarkacijos linija, skirianti priešingas pozicijas, nėra aiški. Tačiau alkoholio vartojimo apibrėžtyse vyrauja kiekybės matmuo, siejamas su išgerto alkoholio kiekiu. Nustatyta, kad pagrindiniai alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio nustatymo metodai atstovauja biomedicininiam požiūriui, kai svarbiausias dėmesys skiriamas asmens psichofiziologinei svei- katai, o socialinė dimensija paliečiama tik fragmentiškai. Tokiame kontekste iškyla problema apibrėžiant priklausomybę kaip ligos procesą su priežastiniais mechanizmais ir socialinėmis pasekmėmis. Daug debatų ir vilčių sprendžiant šią problemą kilo Amerikos psichiatrų asociacijai aprobavus „Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders-5“, kuriame panaikinta diagnostinė skirtis tarp piktnaudžiavimo alkoholiu ir priklausomybės nuo alkoholio. Tarptautinės ligų klasifikacijos 11 versijos kūrėjams rekomenduojama atkreipti dėmesį į J. C. Wakefieldo ir M. F. Schmitzo (2014) įžvalgą apie disfunkcinę žalą, t. y., kad, diagnozuojant alkoholio vartojimo sutrikimus, jie būtų diagnozuojami pasireiškus ne mažiau kaip vienam disfunkciniam ir ne mažiau kaip vienam žalos kintamajam, nes tai didina alkoholio vartojimo sutrikimų matavimo validumą ir padidina skirtumą tarp vartojimo sutrikimų ir probleminio alkoholio vartojimo. Akcentuota alkoholizmo socialinė dimensija analizės kryptį turėtų fokusuoti ne tiek į pa- čią ligą, kiek į alkoholio vartojimą ir jo žalą pirminiams socialiniams ryšiams (šeimai) ir platesnei bendruomenei. Geriantysis, jo artimieji, bendruomenė ir vyriausybė žalos, kurią sukelia alkoholio vartojimo sutrikimą turintis asmuo, akivaizdoje turi permąstyti savo atsakomybę pilietine, bendruomenine, kultūrine, teisine ir ekonomine prasme.
Authors and Affiliations
Ilona Tamutienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP100278
- DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.2.8
- Views 119
- Downloads 0
Į(si)traukimas į socialinių paslaugų sistemą: nakvynės namų gyventojų ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų požiūris
Neoliberaliai gerovės politikai formuojant priklausomo nuo gerovės sistemos paramos gavėjo sampratą augantis paramos gavėjų skaičius, didėjanti tokios priklausomybės trukmė skatina diskutuoti apie „priklausomybės nuo par...
Social Exclusion and Criminalization: the Case Study of Homeless Ex-convicts
Using insights of criminological and sociological theories, the article explores the dynamic connection between incarceration and homelessness and identifies specific vulnerabilities related to unemployment, family backg...
Alkoholio vartojimo priežastys ir būdai Lietuvoje: žalos ir neformalaus drausminimo aspektai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (2014), Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekis vienam gyventojui yra vienas didžiausių pasaulyje. Išgertas alkoholio kiekis siejamas su žala asmeniui, aplinkiniams ir visuome...
Bounded Rationality of an Individual choice in the Lithuanian Pension System
The article evaluates the theme of individual choice in the lithuanian pension system and the limits of its rationality in public discourse. it presents an analysis of theore- tical literature on the rational choice in p...
Tyrinėjimai apie Lietuvos Katalikų Bažnycios hegemonijos dinamikas
Knygos recenzija: Ališauskienė, Milda, Schröder, Ingo W., sud. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet Society. Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. London: Ashgate Publishing Com...