IDUKM aukštajame moksle: ar yra ką pasiūlyti?
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2011, Vol 18, Issue 0
Abstract
ir viduriniame mokymo etape. Tyrėjai išskiria daug šio metodo privalumų, pavyzdžiui, padidėjusią besimokančiųjų motyvaciją, palankesnį požiūrį į kalbų mokymąsi, geresnį turinio (ne kalbinio dalyko) ir kalbos išmokimą. Aukštajame moksle IDUKM samprata skiriasi. Vieni autoriai tokį mokymą supranta kaip 116 „skėtinį“, apimantį ir specialiosios kalbos mokymą, taikomą aukštajame moksle jau eilę metų. Tačiau nuo IDUKM jis skiriasi pirmiausia tuo, kad, mokant specialiosios kalbos, nėra keliami turinio išmokimo tikslai ir turinio žinios nėra vertinamos. Straipsnyje apžvelgiami IDUKM mokymo pagrindiniai metodiniai principai ir galimybės šiais principais paremtas užduotis taikyti aukštajame moksle. Straipsnyje lyginami specialiosios ar profesinės kalbos mokymas bei IDUKM, analizuojama kalbos mokymo programų turinio problema aukštosiose mokyklose, bei galimybės jį praturtinti atvejų analizės metodu, projektais ar problemų sprendimu grįstą mokymą. Straipsnyje pabrėžiama turinio svarba motyvuojant studentus mokytis kalbų. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto pirmo kurso studentų apklausos rezultatai parodė, kad užduotim ar problema pagrįstas mokymas studentų vertinimu yra įdomus ir motyvuojantis, padeda įsisavinti tiek nekalbinio dalyko turinį, tiek lavinti visus kalbos mokėjimo įgūdžius – skaitymo, klausymo, kalbėjimo, turtina žodyną. Tuo pačiu metu ugdomi komunikaciniai, darbo grupėse įgūdžiai, studentų mąstymas bei kūrybiškumas. IDUKM metodo privalumai gali praturtinti kalbų mokymą aukštajame moksle. Užduotys, kuriose kalba yra vartojama tik kaip įrankis turinio mokymuisi, motyvuoja studentus ir yra jiems patrauklios.
Authors and Affiliations
Lilija Vilkancienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP129679
- DOI -
- Views 120
- Downloads 0
Intertekstualumo ir kultūrinės informacijos perteikimo problemos Helenos Fielding Bridžitos Džouns dienoraščio vertime į lietuvių kalbą
Šiame straipsnyje aptariamos intertekstualumo ir kultūrin÷s informacijos perteikimo verstiniame tekste problemos. Teksto ir kultūros sandūra aptariama remiantis R. Leppihalme teoriniu modeliu ir traktuojama kaip aliuzija...
Semantinė zooniminių dėmenų opozicija patinas/ patelė lietuvių ir rusų kalbų frazeologizmuose
semantinę opoziciją pagal diferencinį požymį patelė/ patinas. Tyrimas parodė, kad tokio tipo frazeologizmai apibūdina ,,Žmogų, kaip gyvą būtybę“ ,,Žmogų, kaip protingą būtybę“, ,,Žmogų, kaip visuomenės dalį“. Frazeologiz...
Teorijos ir praktikos santykis taikant integruotą dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodą
Dauguma studentų, atvykusių studijuoti į svetimą šalį, studijuoja dalykus tos šalies kalba. Koks skirtumas tarp tokių studijų ir integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo (IDUKM, angl. CLIL)? Studijų procese siekiant...
Europos bendroji aukštojo mokslo erdvė (Bolonijos procesas) kalbų politikos kontekste
Vienu iš aukštojo mokslo sistemos reformos aspektų ir tikslų, įgyvendinant Bolonijos procesą nacionaliniame lygmenyje, laikomas tarptautiškumo stiprinimas. Tendencija, skatinanti universitetų lygmenyje studijuoti tarpta...
Regional Language Network: a Language Planning Model?
Language planning has been a major field of state and regional intervention of New Public Management in the United Kingdom, with a move towards taking subsidies off university language teaching to allocate it onto train...