Semos teigiamas raiška lietuvių ir rusų kalbų zooniminiuose frazeologizmuose

Apply

Semos teigiamas raiška lietuvių ir rusų kalbų zooniminiuose frazeologizmuose

Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2009, Vol 15, Issue 0

Abstract

Straipsnyje aptariama lietuvių ir rusų kalbų frazeologizmų su gyvūnų pavadinimais semantika. Abiejose kalbose vartojami tokio tipo frazeologizmai dažniausiai neigiamai apibūdina išorines ir vidines žmogaus savybes.. Tik nedaugelis frazeologizmų su gyvūnų pavadinimais lietuvių ir rusų kalbose nusako teigiamas žmogaus ypatybes: švelnumą, meilumą, tyrumą, patyrimą, stiprumą, gražumą, darbštumą ir kt. Frazeologinė medžiaga buvo analizuojama pagal šešias prasmines grupes: ,,Organinis pasaulis“, ,,Neorganinis pasaulis“, ,,Žmogus kaip gyva būtybė“, ,,Žmogus kaip protinga būtybė“, ,,Žmogus kaip visuomenės dalis“, ,,Abstrakčios sąvokos ir kategorijos“. Nustatyta, kad lietuvių kalboje 41 zoonimas sudaro frazeologizmų su teigiama konotacija pagrindą (rusų kalboje – 49), iš jų 11 su laukinių paukščių, 10 –naminių gyvūnų, 10 – laukinių gyvūnų, 5 – vabzdžių, 2 – žuvų, 2 – naminių paukščių, 1 – varliagyvio pavadinimais. Daugiausia frazeologizmų lietuvių kalboje formuoja arklio (8) ir balandžio (6), o rusų kalboje – arklio (14) ir paukščio (10) pavadinimai. Tyrimas atskleidė keletą bendrų lietuvių ir rusų frazeologinių junginių, tačiau dauguma zoomorfizmų atspindi savitą kiekvienos tautos aplinkos suvokimo ir žmogaus ypatybių pasaulį.

Authors and Affiliations

Даля Эйгирдене

Keywords

зоонимный компонент семантическое поле семасиологически – ономасиологический подход понятийные группы

EP ID EP92217
DOI -
Views 93
Downloads 0